- lukštas
- 2 lùkštas sm. (2, 4) 1. SD138, R, MŽ281, KI472 žievelė, kiautas, lupena: Grikinė košė pilna lukštų LTR(Srj). Iš sėklos auga diegas, lukštas, stiebas, lapai, žiedai Vd. Kiaušinius dažėm cibulių lukštaĩs Dglš. ^ Neturi ką valgyt, minta lyg šuo lukštais Vv. 2. Azr kevalas (kiaušinio, riešuto): Antinių kiaušinių melsvi lùkštai Smn. Višta sudė[jo] kiaušinį i sulesė, tik lùkštą radau Dglš. Kap laukinis antukas – iš lùkšto tiesiog į vandenį Dkš. | Lùkštas, iš kurio išgvildo riešutus J. Rudeniui atėjus, ant žemės prikrinta daug riešutų lùkštų ir sveikų riešutų nuo riešuto medžio Gdl. ^ Pramuši lukštą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Skr. Nuo subinės dar lukštas nenusilupo (dar visai jaunas, neišmanėlis), o jau bile ką plepa Vlkv. Tik iš lukšto išejęs (pirmą algą gavęs) Lp. 3. Nm išaižytų žirnių, pupų ankštis: Kur mėtai žirnių lukštùs? Lp. ║ riešuto pažiedlapis: Aplei riešutą yra lùkštas, o aplei branduolį samana J. 4. makštis, futliaras: Jūs dziegorius be lùkšto, o nesusitrina [stiklas] Gs. 5. skiedra: Lùkštų pritašyk, nešiuos į kalvę pusmaišį Skdv. 6. dem. prk. apie seną, silpną žmogų: Ką aš jumim primanysiu, toj sena lukštẽlis Arm. Mūs tėvas jau ilgai nebus, visai kap lukštẽlis Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.